Antarkties paieškos

Nueikim dar kart į Asiliuko sapną. Pamąstikim apie Montekius, Kapulečius. Juk svaigiais ir paslaptingais laikais... mes taip mylėdavom teatrus. Typendamos į šviesias rūbines jausdavomės užpildytos, žavios, laimingos. O tu nupirkdavai man žalios arbatos be cukraus. Sedėti prie didelių veidrodžių. Ploti. Gęstančipje tamsoje nusišypsoti. Važiuoti senu troleibusu ir apie nieką daugiau negalvoti. Kelti rankas į dangų po to. Kalbėti. Sakyti tau. Jaustis maža maža, nerūpestinga. Vėl bandyti perskaityti žodį Šikšnorparnis, ir į šį spektaklį taip ir nenueiti. Sakyti tau. Viską. Sakyti, kaip pasiilgau dienų, kai viskas atrodė lyg saulė. Nesakyti, kaip kartais bijau. Tiesiog pasakyti tau

            kad noriu nueiti į teatrą

                                                 įsikibus tau už parankės.