Ir po daugelio metų žiūriu Harį Poterį. Galiu pasakyti, labai nuostabus jausmas. Tik, štai, nerūpestinga paauglė nemoka fizikos. Kaip nuostabu pasijusti kvailai ir vaikiškai! Kaip gera kartoką arbatą gerti dideliais, gyvybės pilnais gurkšniais! Kaip nuos-ta-bu kalbėti apie žmones, istorijas, potyrius ir saulę. Ir štai, paisydama naujųjų technologijų, vakar planšetėje parašiau tą paskutinįjį sakinį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą