arbūzai kriaušės ir kokosai
ir dar truputį abrikosų
man dainuoja
kai akys raudonos
o žolė žaliai pilka.
per šią savaitę aš skaitau Marcinkevičių. svaičioju apie dalykus, tarkim, apie Jutą. kalbuosi su žmonėmis. maudausi po karštu dušu, kad niekada nejusčiau šalto gumulo gerklėje. paišalioju. vis iš naujo, iš naujo klausausi Of Monsters and Men magijos. žiūriu į senyvą rašytoją ant knygos viršelio ir svarstau, ar paauglystėje jis buvo gražus. žinoma buvo. kitaip ir būti negalėjo. tačiau vos pažvelgus geriau pasijuntu nusisukusi, nes man nepatinka įdėmus prikaustantis žvilgsnis. lyg verstų prisiminti visas klaidas ir nuklydimus. taip sukurtų naujus gumulus gerklėje. norėčiau su juo susipažinti. tik, matyt, jis jau miręs arba vos pastovi ant kojų.
Ar žinote tokią draugę, su kuria galėtumėte be paliovos kalbėti? Mes rašinėjamės žinutėmis. Taip bendrajame geriau nei mokykloje, nes, na pripažinkime, trukdo nuovargis, triukšmas ir idiotai. Žinutėmis su ja galiu laisvai kalbėtis. Gyva, namie, su rašikliu rankoje. Šalia muzikos, namų darbų ir neužpildytų svajonių.
Tenoriu padėkot, kad tave turiu.
Šviesu, skaidru, žiba.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą